Tiekimo grandinių valdymas – viena aktualiausių pastarųjų dvejų metų temų. Tačiau pasaulinio lygio įmonės tiekimo grandinių svarbą suprato jau seniai. Tinkamai parinkta tiekimo grandinės strategija kuria konkurencinį pranašumą. Žinoma, to suprasti nereikėtų absoliučiai, nes prie konkurencinio įmonės pranašumo sukūrimo prisideda visi padaliniai. Tačiau tiekimo grandinės valdymo funkcija turi bene daugiausiai atsakomybių (žaliavų pirkimas, įvairios logistinės operacijos, planavimo funkcija, kai kuriais atvejais prisideda ir prie gamybinių procesų, prisideda prie produktų kūrimo), todėl daugelis teigia, kad tinkamas tiekimo grandinių valdymas turi didelę įtaką konkurencinio įmonės pranašumo sukūrimui.
Šiame straipsnyje pasidalinsime su jumis pagrindinėmis tiekimo grandinės valdymo tendencijomis, kurios gali būti aktualios jūsų veikloje.
1. DIRBTINIS INTELEKTAS
Nors apie technologijas šiuo metu kalbama labai daug, o ypač apie tai, kad jos dažnu atveju nepasiteisina, tačiau jos neveikia tik todėl, kadangi dirbtinio intelekto panaudojimo funkcijos dar yra ribotos. Tačiau ši technologija nuolatos tobulėja ir, tikėtina, ateityje galės kokybiškai perimti vieną pagrindinių tiekimo grandinės funkcijų – planavimą.
Ir tai yra puiki žinia įmonėms, kadangi, naudojant šią funkciją, bus galima taupyti lėšas. Kuo efektyviau atliekama planavimo funkcija, tuo mažiau atsargų reikia veikloje, mažiau sugeneruojama gamybinio pertekliaus. Tuo pat metu eliminuojamos klaidos, kurios dažniausiai kainuoja brangiai ir kenkia įmonių įvaizdžiui, o diegiant naujoves kartu reikia mažiau ir žmogiškųjų resursų.
Gera žinia ta, kad jau ir dabar yra programų, kurios padeda išnaudoti dirbtinio intelekto galimybes, jos leidžia kurti įvairias tiekimo grandinės simuliacijas, kurios padeda priimti labiau pamatuotus sprendimus. Pasiskaityti daugiau apie vieną iš tokių programų galite čia.
2. DAIKTŲ INTERNETAS
Daiktų internetas (angl. internet of things) jau šiuo metu yra plačiai naudojamas logistikoje ir daugelyje kitų sričių. Taikant šią technologiją, užtikrinamas geresnis krovinių judėjimo matomumas, atsiranda geresnės galimybės stebėti, kaip laikomasi tinkamų transportavimo sąlygų. Nors šiuo metu minėtus įrenginius dažniausiai naudoja tos kompanijos, kurios gabena brangius ir jautrius produktus, tačiau prognozuojama, kad šių įrenginių kiekis 2030 metais pasieks 25mlrd. Todėl šie įrenginiai pigs, o jų panaudojimo galimybės plėsis.
Šie įrenginiai atlieka daugybę funkcijų, jie leidžia sekti darbuotojų darbą sandėlyje, atlikus judesių analizę, įdiegti tam tikras modernizavimo procedūras. Naudojantis jais, galima geriau išnaudoti sandėlio plotą, didinti jo apyvartumą, siekiant sumažinti sandėliuojamų atsargų kiekį.
3. KOMPLEKSIŠKUMO MAŽINIMAS
Pastebima tendencija, kad šių dienų vartotojai nori vis daugiau konkrečiai jiems pritaikytų sprendimų. Taip pat vartotojų poreikiai nuolatos keičiasi. Įmonės, kurios geriau atliepia kintančius savo klientų poreikius, generuoja didesnius pardavimus ir didina klienų lojalumą.
Tačiau individualių poreikių patenkinimas papildomai sukuria ir didelius kiekius inventorinių vienetų, o kartu didina tiekimo grandinių kompleksiškumą. Todėl įmonės ieško būdų, kaip patenkinti klientų norus, drastiškai nedidinant inventorinių vienetų skaičiaus bei gaminius pristatyti maksimaliai greičiausiu būdu.
Siekdamos supaprastini šiuos procesus, įmonės ieško gamybinių sprendimų, kurie leistų lanksčiau prisitaikyti prie besikeičiančių klientų poreikių, o naujus produktus kuria naudodamos standartizuotas medžiagas.
4. GAMINAMŲ PRODUKTŲ TVARUMAS
Atlikti tyrimai rodo, kad vartotojai vis dažniau renkasi aplinkai draugiškus produktus. Įmonės, reaguodamos į šį pokytį rinkoje, pristato vis daugiau tvarių produktų. Siekiant kurti tvarius produktus ir nebūti apkaltintoms žaliuoju plovimu, jos privalo užtikrinti tvarumo reikalavimus visose tiekimo grandinės dalyse.
Tvarumo reikalavimų įgyvendinimas tiekimo grandinėse visuomet sukuria papildomų funkcijų, susijusių su sertifikavimu, tiekėjų priežiūra, papildomomis inspekcijomis ir kt. Tačiau, kadangi vartotojai teikia prioritetą šioms prekėms, įmonės noriai investuoja į gaminių tvarumą ir uždirba didesnes maržas.
5. RYŠIŲ TARP PARTNERIŲ STIPRĖJIMAS
Kalbant apie optimalias tiekimo grandines, svarbu suprati, kad jūs esate tiek stiprūs, kiek stipri jūsų silpnoji grandis. Geroji tiekimo praktika teigia, kad įmonės privalo skirti ypatingą dėmesį tiekimo grandinės partnerių atrankai. Atrinkti partneriai turi būti ir toliau vertinami, tačiau su jais taip pat svarbu tinkamai palaikyti santykius ir juos puoselėti.
Vis daugiau įmonių supranta, kad tinkamai pasirinkti partneriai, nepaisant tų atveju, kai jie yra brangesni už konkurentus, atneša naudos, kai vertinama per visų kaštų prizmę (angl. Total cost ownerhsip). Pandemija taip pat buvo geras indikatorius, parodęs, kad transakciniai santykiai visuomet turi du lazdos galus. Tos įmonės, kurios palaikė gerus santykius su patikimais tiekėjais ir logistikos bendrovėmis, išlošė šioje situacijoje. Kadangi jos tuo metu gaudavo vietą laivuose, galėdavo įsigyti žaliavas laiku ir bendrai mokėdavo mažesnę kainą, lyginant su tomis įmonėmis, kurios bendradarbiaudavo nepastoviomis sąlygomis arba tik tuo metu, kai joms buvo naudinga.
6. GRANDINIŲ ATSPARUMO DIDINIMAS
Gyvename labai nepastoviame pasaulyje, todėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimo rizika išlieka didelė. Kalbame ne vien apie naujas dar negirdėtas pandemijas, tačiau ir apie trapią geopolitinę situaciją.
Todėl dabar yra pats geriausias metas peržiūrėti savo tiekimo grandinės strategiją, siekiant didinti atsparumą. Šiuo metu kaip niekad rizikinga dirbti su mažu kiekiu tiekėjų, daug geresnė opcija yra tiekėjų diversifikacija. Tai ypač aktualu toms įmonėms, kurios dirba su politiškai nestabiliomis šalimis.
Šiuo metu taip pat labai rizikinga pardavinėti produktus išskirtinai mažam kiekiui klientų, tai labai aktualu gamybos sektoriaus įmonėms, kurios dažnai turi tik kelis klientus. Pasikeitus situacijai, gali būti labai sunku persiorientuoti.
7. ŽIEDINĖ TIEKIMO GRANDINĖ
Įprastai į tiekimo grandines buvo žiūrima kaip į linerines, kai neapdirbtos žaliavos atvežamos į gamybą, atliekami įvairūs gamybiniai procesai, o paruošta produkcija išvežama vartotojams.
Tačiau dėl tvarumo ir kitų reikalavimų vis dažniau pradedama galvoti apie žiedines tiekimo grandines, kuomet panaudoti produktai, brokuoti arba nenupirkti produktai grąžinami į gamybinį procesą. Taip įmonės ne tik didina savo produktų tvarumą, tačiau taip taupomos ir lėšos.
Būtent todėl vis daugiau įmonių keičia savo procesus ir žaliavų pirkimo strategijas, siekdamos savo veikloje įsidiegti žiedines tiekimo grandines. Žvelgiant į ateities perspektyvą, šis principas taps neišvengiamas kiekvienai įmonei, todėl geriau pradėti ruoštis kuo anksčiau.
8. DEBESŲ TECHNOLOGIJOS
Debesų technologijos užima labai svarbią vietą tiekimo grandinių valdyme. Visgi visos tendencijos rodo, kad ateityje vis daugiau tiekimo grandinių funkcijų perims dirbtinis intelektas. Tačiau lokalizuotos tiekimo valdymo programos negalės apdoroti didžiųjų duomenų, kurie reikalingi šių technologijų sėkmingam pritaikymui. Tačiau šią funkciją atlikti pajėgios įvairios debesų technologijos. Todėl įmonėms, kurios dar neperkėlė savo veiklos į debesis, rekomenduojame tai atlikti kuo greičiau.
IŠVADOS
Apibendrinant svarbu paminėti, kad nors naujovių yra labai daug, tačiau kokias iš jų įgyvendinti, priklauso nuo konkrečios jūsų situacijos. O prioretizuodami pokyčius, visuomet įsivertinkite, kurie iš jų jūsų įmonei atneštų didžiausią naudą. Kalbant apie technologijas, nors investicijų atsiperkamumas į jas dažnai sunkiai prognozuojamas, tačiau siūlome įsivertinti vieną faktorių, susijusį su tuo, jog ateitis visgi ten, todėl kuo anksčiau pradėsite, tuo greičiau praeisite vadinamąjį technologinės transformacijos kelią.
