Bendrojo vidurkio (angl. General Average) principas vis dažniau minimas tarp tų asmenų, kurie gabena savo krovinius jūriniais konteineriais. Pastaruoju metu turėjome keletą atvejų, kuomet laivų savininkai pasinaudojo šia opcija. Žymiausias įvykis, žinoma, – „Ever Given“ nuotykis Sueco Kanale bei praėjusį mėnesį įvykęs laivo „Dali“ susidūrimas su tiltu Baltimorėje, kai kuriems darbuotojams, dirbusiems ant šio tilto, deja, pasibaigęs tragiškai. Šis senas jūrinės laivybos principas iki šiol atlieka svarbų vaidmenį, paskirstant atsakomybę atsitikus nenumatytoms situacijoms, kai gabenamas krovinys turi būti aukojamas, siekiant išsaugoti tolimesnę kelionę. Tuo pat metu šis principas neretai sukelia ir daug papildomų klausimų dėl to, už ką krovinio siuntėjai visgi yra atsakingi. Straipsnyje žemiau pasidalinsime detalesne informacija apie bendrąjį vidurkį bei atsakysime į svarbiausius klausimus, susijusius su šios jūrinės teisės sistema ir jos taikymu.
„Genaral Average“ sąvoka ir principai
„General Average“ – tai jūrų teisės sistema, pagal kurią paaukotas turtas, nuostoliai ir patirtos išlaidos dėl veiksmų, kurių imtasi, siekiant išsaugoti bendrą gabenamą krovinį nuo pavojaus, yra proporcingai paskirstomos visiems, kuriems tas turtas priklauso. Sąvoka kilusi iš senovinių jūrų kodeksų ir yra įtvirtinta Jorko ir Antverpeno taisyklėse, kurios yra visuotinai pripažintos ir dažnai atnaujinamos. Pats terminas buvo pradėtas vartoti Anglijos teisiniuose sprendimuose 18-ojo amžiaus pabaigoje. Paskutinis akto pataisymas įvyko 2016 metais.
Visų pirma, „General Average“ yra skirtas apsaugoti laivo įgulą. Avariniu atveju, kai kyla pavojus įgulos saugumui, įgulos nariai neturi laiko nuspręsti, kurį krovinį išmesti, o kurį išsaugoti. „General Average“ užtikrina, kad tokiose situacijose nuostoliai būtų paskirstomi po lygiai, kad įgulos nariams nereikėtų jaudintis dėl finansinės atsakomybės, kai kyla pavojus jų pačių saugumui.
Kokius nuostolius apima ir kada gali būti taikomas bendrasis vidurkis?
Šiuo metu, įvykus kokiai nelaimei, pastebime, jog medijose suformuluojama mintis, kad kai tik paskelbiamas bendrasis vidurkis, laivų savininkai už nieką nebus atsakingi ir krovinio siuntėjams reikės už viską susimokėti. Tai nėra tiesa. Kaip ir kiti teisiniai aktai, taip ir šis numato aiškias taisykles. Nors taisyklių yra daugiau, bet iš esmės krovinio siuntėjui pravartu žinoti tik kelias, apie jas ir pakalbėsime.
Kada galima paskelbti bendrąjį vidurkį, apibrėžia taisyklė A (angl. Rule A), kurioje teigiama, kad bendrojo vidurkio aktas taikomas tuomet ir tik tuomet, kai turtas yra tyčia paaukojamas, vadovaujantis protingumo principais arba dėl bendro saugumo, siekiant apsaugoti nuo pavojaus turtą, susijusį su jūrine kelione. Tokiais atvejais visos šalys, turinčios finansinę dalį kelionėje – laivų savininkai, krovinių savininkai, kartais net ir krovinio gavėjai – pasidalija išlaidas, susijusias su auka, proporcingai bendrai vertei to turto, kuris bus paaukotas.
Siekiant išsklaidyti mitus apie žalos dydį, kurį tenka padengti jūrinės kelionės dalyviams, svarbi ir šio akto C taisyklė (angl. Rule C). Ši taisyklė nurodo, kad pripažįstama tik tie nuostoliai, žala ar išlaidos, kurios yra tiesioginės bendrojo vidurkio pasekmės. Jokiu būdu negali būti kompensuojamos žala ar išlaidos, susijusios su žala aplinkai, įskaitant teršalų ar kitų medžiagų išsiliejimą. Prastovos, rinkos praradimas, išlaidos, susijusios su vėlavimu, ar bet kokie kiti netiesioginiai nuostoliai negali būti laikomi bendruoju vidurkiu.
Kas atsitinka, kai paskelbiamas „General Average”?
Paprastai, kai deklaruojamas proporcingas vidurkis, laivo savininkų paskirti atstovai apskaičiuoja žalos dydį. Kai atstovai nustato bendrą pretenzijos sumą, jų dėmesys pereina į kiekvieno krovinio savininko reikalaujamo įnašo procentinį apskaičiavimą pagal laive turimo krovinio komercinę vertę.
Pavyzdžiui, krovinio savininkas, siunčiantis 1 mln. EUR vertės prekių laivu, kuriame buvo deklaruotas „General Average“, turės sumokėti dvigubai didesnį įnašą, nei krovinio savininkas, vežantis 500 000EUR vertės prekes tuo pačiu laivu. Viso šio proceso metu krovinys bus sulaikytas, kol krovinio savininkas nesumokės reikiamo įnašo.
Kas atsitinka tais atvejais, kai krovinio siuntėjas neturi krovinio draudimo?
Labai svarbu suprasti vieną pagrindinį faktą, kad bendrojo vidurkio paskelbimas yra tik pirmas žingsnis. Pats procesas užtrunka labai ilgai, kadangi turi būti paskirtas vertintojas, peržiūrėti visi krovinio važtaraščiai, krovinio vertės proporcingumas ir užtikrintos kitos procedūros. Jeigu krovinio siuntėjas neturi krovinio draudimo, tuomet jam reikės laukti, kol bus suskaičiuotas žalos dydis, tada jis privalės ją susimokėti arba pateikti bankinį garantinį raštą. Tik tuomet krovinys galės tęsti kelionę
Kaip elgtis tuo atveju, jeigu turite draudimą?
Jeigu krovinys buvo apdraustas, tuomet šią įmoką padengs draudimo bendrovė. Tokiu atveju, atsitikus įvykiui, reikėtų pranešti savo draudimo bendrovei, kad būtų surinkti ir pateikti visi reikiami dokumentai, kad krovinys, esant galimybei, galėtų tęsti kelionę.
Išvados
Apibendrindami norime akcentuoti, kad nors krovinio draudimas ne visais atvejais visiškai eliminuoja išlaidas, tačiau jas gerokai sumažina, todėl kaip atsakinga ekspedicinė kompanija savo klientams visuomet rekomenduojame apsvarstyti šią opciją. Ypač šiuo metu, kai rizikų kiekis yra labai išaugęs. Jeigu ieškote ekspedicinės įmonės, kuri ne tik gali suteikti krovinio gabenimo paslaugą jūra, oru, geležinkeliu ir sausuma, bet ir patarti bei padėti atsitikus nelaimei, kviečiame susisiektu su mumis. Tai padaryti galite paspaudę nuorodą ir užpildę formą.
