Logistinių paslaugų pirkimas – viena svarbiausių temų tarp įmonių vadovų, kadangi šios paslaugos yra tiesiogiai susijusios su įmonių pelningumu. Kuo efektyviau įmonės perka logistikos paslaugas, tuo daugiau pelno uždirbama. Nagrinėjant šiuos klausimus vadovų lygiu, netrūksta aistrų, kadangi susiduria labai daug skirtingų interesų ir nuomonių. Pardavimų ir finansų skyriai nori, kad šios paslaugos būtų kuo pigesnės, o logistikos skyrius savo ruožtu prašo informaciją apie krovinius pateikti kaip įmanoma greičiau, kitu atveju pigiai suorganizuoti logistikos procesus nepavyks. Čia tik vienas pavyzdys, priešpriešų, žinoma, yra ir daugiau.
Šiame straipsnyje plačiau panagrinėsime, į ką Lietuvos įmonės galėų atkreipti dėmesį pirkdamos įvairias logistikos paslaugas bei kokia praktika šiuo metu taikoma pasaulyje.
LOGISTIKOS PASLAUGŲ PIRKIMO EVOLIUCIJA.
Sunkiai identifikuojamas laikotarpis, nuo kurio momento įmonės į logistinius procesus pradėjo žiūrėti strategiškai, suprasdamos, kad tinkamas logistikos tinklo sukūrimas teikia konkurencinį pranašumą įmonei. Tačiau tai vyko jau gana seniai. Tai įrodo 1977 Harward business review straipsnis apie logistikos strategiją. Tačiau nors apie logistikos strategiją kalbama jau daugiau kaip 45 metus, vis dar yra nemažai įmonių, kurios į logistikos padalinį žiūri kaip į kaštų generavimo, o ne vertės kūrimo centrą.
Koks yra pagrindinis skirtumas tarp strateginio ir nestrateginio požiūrio į logistiką? Tos įmonės, kurios į logistiką žiūri strategiškai, suderina savo įmonės strategiją su logistikos strategija. Tai yra, jeigu įmonė kelia pretenzingus spartaus augimo tikslus arba siekia kurti aukščiausios kokybės prekes, jos ir logistikos strategiją susikurs taip, kad ji įgalintų augimą arba aukštesnę kokybę. Ir, žinoma, atvirkščiai, jeigu įmonės nekuria spartaus augimo planų ir siekia tapti pigiausios prekės pardavėju rinkoje, tokio pobūdžio įmonės pasirinks visai kitokią logistikos strategiją. Tuo tarpu įmonės, neturinčios strateginio požiūrio į šį procesą, visuomet ieško pigiausios kainos teikėjo arba bendrai neturi aiškaus plano, ką logistikos padalinys turėtų pasiekti, todėl naudoja daug įvairių iniciatyvų, nesukuriančių aiškios naudos.
Kad būtų aiškiau, apie ką kalbame, pateiksime po pavyzdį apie strateginį ir nestrateginį požiūrį į logistikos procesus.
Vienas aiškiausių lyderių pasaulyje, kalbant apie strateginį požiūrį į logistiką ir bendrai tiekimo grandinę, yra Indidex (įmonė, kuri valdo Zara drabužių parduotuvių tinklą). Kad ši strategija atsiperka, rodo puikūs įmonės pelningumo ir augimo rezultatai, kadangi jie yra aukštesni už konkurentų. Indidex strateginis tikslas yra pajamų ir pelno augimas, kurį įgalina greiti pardavimai ir greitas naujų prekių įvedimas į rinką.
Kaip Indidex bendrą strategiją pastiprina logistikos paslaugų pirkimo strategija?
Vienas iš daugelio pavyzdžių – ši įmonė į vilkikus krauna jau sukabintus drabužius, kuriuos pristačius į parduotuvę galima iš karto dėti į prekybą. Iš šalies žiūrint, atrodytų nereikalingas logistinių lėšų švaistymas, kadangi siunčiant į dėžes supakuotą produkciją transportavimo kaštai būtų 10, o gal net ir daugiau kartų mažesni. Tačiau Indidex nekreipia į didesnius logistikos kaštus dėmesio, kadangi supranta, jog greitesnis prekių apyvartumas ir mažesnis neišparduotų prekių kiekis atsveria didesnius logistikos kaštus.
Na, o kalbant apie nestrateginį požiūrį, tai turbūt geriausiai jį atspindi tokia strategija, kuomet įmonė, kuri siekia kasmet augti dvigubai ir parduoda brangias aukšto maržingumo prekes, tačiau įvairias logistikos paslaugas perka ask, ask, ask, buy principu, kai paslaugos visuomet perkamos iš pigiausio paslaugų teikėjo. Tokiu atveju įmonė galimai neskaičiuoja papildomų išlaidų, kurias šis pigiausias paslaugos tiekėjas gali sugeneruoti. Viena iš tokių nematomų išlaidų yra susijusi su pigesnio paslaugų teikėjo galimybėmis vykdyti įsipareigojimus laiku. Vėluojantys kroviniai sąlygoja lėtesnį apyvartumą bei kenkia įmonės prekės ženklui, kadangi įmonė, kuri parduoda aukšto maržingumo prekes, privalo užtikrinti kokybę visose grandyse, įskaitant logistiką. Taip pat svarbu įsivertinti, ar pigesnis partneris apgadinto krovinio atveju, kai jis pats yra kaltas, galės padengti išlaidas. Svarbu nepamirši, kad pigesnio partnerio paieškos gali užtrukti ilgai ir tai yra laikui imlus procesas, tai gali trukdyti jūsų įmonei pasinaudoti visomis augimo galimybėmis, o papildomai pasitelkti darbuotojai, kurių reikia šios strategijos įgyvendinimui, didina administracines išlaidas.
Į KĄ REIKĖTŲ ATKREIPTI DĖMESĮ PASIRENKANT LOGISTIKOS STRATEGIJĄ IR PERKANT ŠIAS PASLAUGAS?
Visų pirma atlikite esamos strategijos analizę, kuri padės suprasti, ar dabartinė jūsų įmonės strategija suderinta su logistikos strategija. Kad ne viskas įmonėje yra gerai, signalizuoja kai kurie požymiai. Pirma, jeigu jūsų įmonė yra viena pigiausių savo nišos prekių pardavėja arba gamintoja rinkoje, tačiau pastebite, kad prekės transportuojamos mažomis partijomis ir nėra aiškaus plano, kaip užtikrinti, kad nepermokate už logistikos paslaugas. Ir atvirkščiai, jeigu jūs esate brangiausi rinkoje, tačiau visuomet ieškote pigiausio logistikos sprendimo. Antras nesuderintos logistinės strategijos požymis susijęs su tuo, kad jūsų įmonė neturi aiškių procesų, kurie įgalina išlaidų matomumą ir susiejimą su bendrais kaštų centrais.
Kai atliksite auditą, tuomet įsivertinkite kiekvienos logistikos operacijos kaštus, vertinkite visas dedamąsias, įskaitant pinigų naudojimo kaštus laike. Taip pat įsivertinkite visas rizikas, kurios gali atsirasti logistikose procesuose ir apskaičiuokite jų kainą.
Kai turėsite pilną paveikslą, lengviau galėsite identifikuoti vietas, kurios trukdo jūsų strateginiams tikslams, tuomet galėsite parinkti reikiamas taktines priemones.
Apibendrindami norime pasakyt, kad nėra vienos geros ar blogos logistikos paslaugų pirkimų strategijos, tačiau įmonės, kurios sugeba tinkamai sujungti jas, savo veikloje generuoja didesnes maržas. Taip pat labai svarbu suprasti, jeigu jūsų įmonė prekiauja skirtingais produktais, kurie turi skirtingas pozicijas rinkoje, tokiu atveju galimai jums reikės kurti atskirą logistinės strategijos modelį kiekvienam iš jų.
