Turbūt daugelis pasakytų, kad Kinija ir iki šiol buvo patraukli. Kai kas galėtų paprieštarauti teigdamas, kad Kinija darosi vis nepatrauklesnė. Mes pusių nesirenkame, kaip visuomet stengiamės pateikti nešališkas išvados, kurios galėtų būti naudingos tam tikriems verslo segmentams. Savo įžvalgomis apie Kiniją dalinamės žemiau.
Jeigu kas praleidote straipsnį apie patarimus, ką keisti logistikos strategijoje recesijos metu, jį galite rasti čia. Taip pat dalinamės smagiu įrankiu, kuris padės įsivertinti jūsų logistikos padalinio efektyvumą, jį galite rasti čia.
Pasaulio gamybos fabriko istorija.
Kinijos industrinė revoliucija prasidėjo apie 1980 metus, o jau 2010 metais Kinija gavo pasaulio fabriko statusą. Daugelis istorikų ir ekonomistų analizavo, kaip Kinijai per tokį trumpą laiką pavyko to pasiekti. Atsakymai akivaizdūs – dėl globalizacijos, kurios viena pagrindinių ašių buvo susieta su pigia gamyba besivystančiose šalyse. Taip buvo sukurta visa sistema, sudariusi sąlygas pigiai gaminti Kinijoje, pigiai transportuoti pagamintą produkciją, o išsivysčiusiose ekonomikose ją parduoti brangiai.
Tačiau stiprėjant Kinijos ekonomikai, pradėjo augti ir atlyginimai. Augantys atlyginimai augina sąnaudos ir šios valstybės gamyba nuo 2016 metų pradėjo mažėti. Tuo pat metu turtėjant Kinijos visuomenei, jos valdžia pradėjo kelti vis daugiau reikalavimų savo partneriams, o tai ėmė kenkti tarptautiniams santykiams. Pasaulio lyderių arenoje vis dažniau pradėta kalbėti apie rizikas, kurias kelia Kinija, ir apie poreikį jas mažinti perkeliant gamybą į kitas šalis.
Iki pat pandemijos kalbos apie Kinijos įtakos mažinimą ir liko kalbų lygyje. Tačiau pandemija ir jos sukeltos problemos privertė įmones grąžinti į darbotvarkę tiekimo grandinių trumpinimo ir diversifikavimo temą. Ir ši tema jau yra labai pasistūmėjusi, kadangi vis daugiau įmonių kreipia investicijas kitomis kryptimis.
Prie eksporto ir importo iš Kinijos mažėjimo nemaža dalimi prisidėjo ir pandemijos metu iki rekordinių aukštumų išaugę logistikos kaštai. Įmonės, kurių parduodamų produktų grupių maržos buvo mažos, nebegalėjo sau leisti mokėti pabrangusių logistikos kaštų. Jos arba užsidarė, arba pakeitė pirkimų geografiją.
Kas keičiasi šiuo metu?
Iš šiuo metu vykstančių pokyčių ekonomikoje, politikoje bei logistikoje aiškėja, kad Kinija bent jau kurį laiką ir vėl gali tapti patrauklesnė pasauliui.
Kodėl taip manome?
Visų pirma, pastebimai mažėja logistikos kaštai. Jūriniai frachtai jau beveik grįžo į lygį, buvusį prieš pandemiją. Jie jau krenta keletą mėnesių paeiliui. Jeigu kritimas išsilaikys ir gruodžio mėnesį (šiuo metu jūriniai frachtai kildavo visuomet), tai 2023 metais galime sulaukti rekordiškai žemiausių jūrinių frachtų iš Kinijos. O žemos kainos ir vėl leis vykdyti prekybą su Kinija toms prekių grupėms, kurios buvo eliminuotos dėl aukštų kainų.
Švelnėjanti politikų retorika Kinijos atžvilgiu jau pastebima. Neseniai įvyko Bideno ir Xi Jinpingo susitikimas, kuris rodo santykių šiltėjimą. Galimai tai bus pirmas žingsnis, rodantis USA, o vėliau viso pasaulio požiūrio kitimą, kas netolimoje ateityje, trumpuoju laikotarpiu, leistų padidinti importo ir eksporto srautus iš ir į Kiniją.
Dar šiek tiek anksti teigti, bet, gali būti, kad COVIDO pandemija šiais metais nepridarys tiek bėdų, kaip praeitais metais, kalbame apie Kinijos uostų Lockdouną. Stabilizuojantis tiekimo grandinėms, vis daugiau įmonių iš naujo įsivertins rizikas ir, tikėtina, atnaujins prekybą su Kinija, kadangi tiekimo grandinių trumpinimas ir diversifikavimas užtrunka.
Ne mažiau svarbi priežastis yra susijusi su infliacija, kuri visų pirma augo dėl tiekimo grandinių sutrūkinėjimų, nes įmonės pradėjo šiuos kaštus perkelti ant vartotojų pečių, bei didėjančių energetinių kaštų, kurie auga dėl karo Ukrainoje. Tikėtina, kad vartotojai pradės ieškoti pigesnių alternatyvų, o įmonės, norėdamos išlaikyti klientus, ieškos būdų, kaip sumažinti produktų savikainą. Vienas iš būdų bus didinti gamybą ir atnaujinti santykius su besivystančiomis šalimis, įskaitant ir Kiniją.
Manome, kad dėl šių įsivyraujančių tendencijų nemaža dalis įmonių ir vėl gali įsivertinti galimybes dirbti su Kinija, jeigu jų ryšiai buvo nutrūkę dėl aukštų logistinių kaštų arba kitų nepalankių priežasčių. Gali padaugėti įmonių, kurios iki šiol nedirbo su Kinija, tačiau dėl infliacijos ir recesijos gali būti priverstos ieškoti pigesnių alternatyvų. Tai pat, tikėtina, kad įmonės, kurios prekybą su Kinija buvo sumažinusios dėl aukščiau aptartų sąlygų, vėl atnaujins savo veiklą.
Dėkojame už dėmesį, linkime geros gamybos ir prekybos.
