Dar prieš kelis mėnesius daugelis rinkos dalyvių tikėjosi, kad 2026 metai logistikai bus kiek ramesni. Po ilgo laikotarpio, kai tiekimo grandines nuolat purtė pandemija, Raudonosios jūros krizė, infliacija, energijos kainų šuoliai ir geopolitiniai konfliktai, rinkoje buvo juntamas atsargus optimizmas. Atrodė, kad situacija stabilizuojasi.
Tačiau konfliktas Irane vėl priminė vieną labai svarbią tiesą – pasaulinės tiekimo grandinės išlieka itin jautrios geopolitiniams įvykiams. Didžiausias poveikis joms dažniausiai pasireiškia ne konflikto pradžioje, o tik po kurio laiko, kai rinkoje pradeda keistis įmonių elgsena, kaupiasi papildomi kaštai ir planavimas tampa vis sudėtingesnis.
Būtent todėl šiandien vis daugiau logistikos ir tiekimo grandinių vadovų kelia klausimą, ko galime tikėtis nuo rudens? Apie tai ir pakalbėsime.
Didžiausias poveikis gali išryškėti tik rudenį
Istoriškai tiekimo grandinės retai sugriūna per vieną dieną. Dažniausiai poveikis kaupiasi palaipsniui.
Iš pradžių rinkoje stebimas didesnis pasyvumas. Tuomet įmonės pradeda didinti atsargas. Vėliau transporto grandinėse atsiranda papildomas spaudimas. Po kurio laiko ima augti tarifai, ilgėti tranzito laikai, o planavimas tampa mažiau prognozuojamas.
Būtent todėl ruduo šiemet atrodo kaip potencialiai sudėtingiausias laikotarpis.
Dalis siuntėjų jau dabar pradeda ruoštis galimiems sutrikimams antroje metų pusėje. Tai ypač matoma tarp įmonių, kurios labai priklauso nuo Azijos tiekimo grandinių arba dirba su sezoninėmis prekėmis. Po COVID laikotarpio ir Raudonosios jūros krizės dauguma įmonių nebenori laukti paskutinės minutės.
Ankstyvo piko sezono scenarijus tampa vis realesnis
Pastaraisiais metais logistikoje jau matėme situacijų, kai piko sezonas prasidėdavo anksčiau nei įprasta. Šiemet tam vėl yra daug priežasčių.
Dalis importuotojų šiandien siekia:
- anksčiau užsipildyti sandėlius,
- sumažinti riziką prieš žiemą,
- apsisaugoti nuo galimų tiekimo trikdžių,
- išvengti papildomų kaštų metų gale.
Tai gali reikšti, kad visą vasarą ir rugsėjo mėnesį transporto srautai išliks didesni nei įprastai.
Ypač įdomi situacija gali formuotis konteinerių transporte iš Kinijos. Nors Europos vartojimas šiandien neatrodo itin didelis, rinkoje jau randasi ženklų, kad dalis kompanijų nenori rizikuoti ir pradeda atsargas kaupti anksčiau. Tai reiškia, kad nemaža dalis importuotojų gali bandyti „praslysti“ prieš galimą rudens chaosą.
Jeigu įtampa Artimuosiuose Rytuose nesumažės, tikėtina, kad dalis rinkos dalyvių pradės dar agresyviau rezervuoti pajėgumus iš Kinijos jau vasaros metu. O tai gali sukurti labai įdomų efektą: net ir esant santykinai mažam galutiniam vartojimui Europoje, konteinerių srautai gali išlikti dideli vien dėl atsargų kaupimo ir baimės dėl sutrikimų ateityje.
Šioje vietoje svarbu suprasti vieną psichologinį aspektą. Tiekimo grandinėse sprendimus dažnai lemia ne tik realūs sutrikimai, bet ir nuotaikos rinkoje. Kai rinkoje pradeda augti neapibrėžtumas, daugelis įmonių ima veikti prevenciškai. O kai daug kompanijų vienu metu priima panašius sprendimus, pati rinka tampa dar jautresnė pajėgumų trūkumui.
Todėl visiškai realus scenarijus, kad rugpjūčio ir spalio mėnesiais galime stebėti:
- didesnį spaudimą konteinerių pajėgumams,
- augančius tarifus iš Kinijos,
- ilgesnius rezervavimo terminus,
- mažesnį lankstumą paskutinės minutės užsakymams.
Ypač tai suaktyvėtų, jei tuo pačiu metu vėl formuotųsi trikdžiai Raudonojoje jūroje arba atsirastų papildoma įtampa Hormūzo sąsiaurio regione.
Augantys logistikos kaštai tik pradeda atsiskleisti
Viena didžiausių klaidų šiandien būtų manyti, kad dabartinė geopolitinė įtampa jau visiškai atsispindi logistikos rinkoje. Tikrasis poveikis dažniausiai pasireiškia daug vėliau, kai rinkoje pradeda keistis dalyvių elgsena, kaupiasi papildomi kaštai, o neapibrėžtumas tampa nuolatiniu planavimo faktoriumi.
Šiuo metu nemaža dalis transporto ir logistikos kompanijų vis dar dirba pagal anksčiau sudarytus kontraktus. Kai kurie rinkos dalyviai dar bando absorbuoti augančius kaštus, tikėdamiesi, kad situacija stabilizuosis ir energijos rinkoje nurims. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje tai tampa vis sunkiau įmanoma. Problema čia yra daug gilesnė nei vien kuro kainos.
Didžiausia problema logistikai yra ne pati aukšta kaina, o neprognozuojamumas. Tiekimo grandinės gali prisitaikyti prie didesnių kaštų, jeigu situacija išlieka stabili ir prognozuojama. Tačiau kai kainos, tranzito laikai ir rinkos nuotaikos pradeda labai svyruoti, tada verslui daug sunkiau planuoti atsargas, biudžetus, gamybą ir klientų aptarnavimą.
Didelė dalis logistikos rinkos šiandien dirba labai trapioje pusiausvyroje. Net ir nedideli papildomi sutrikimai gali greitai pakeisti jos dinamiką. Užtenka kelių stipresnių veiksnių vienu metu – augančių kuro kainų, ankstesnio peak season, papildomų trikdžių jūrų transporte ar staigesnio atsargų kaupimo – ir spaudimas logistinei infrastruktūrai ima augti labai greitai.
Būtent todėl vis daugiau siuntėjų šiandien pradeda keisti požiūrį į logistiką. Jeigu anksčiau pagrindinis kriterijus dažnai buvo žemiausia kaina, šiandien vis svarbesni tampa kiti faktoriai:
- tiekimo stabilumas,
- partnerių gebėjimas greitai reaguoti,
- komunikacijos kokybė,
- lankstumas,
- prognozuojami tranzito laikai.
Po aktyvios vasaros gali ateiti pasyvesnė žiema
Paradoksalu, tačiau šiandien rinkoje vienu metu galima matyti du skirtingus scenarijus.
Trumpuoju laikotarpiu logistikos srautai gali būti gana aktyvūs, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje Europai išlieka rimta vartojimo sumažėjimo rizika.
Jeigu energijos kainos išsilaikys aukštos, o infliacinis spaudimas vėl sustiprės, vartotojai gali tapti dar atsargesni. O tai tiesiogiai veikia importo apimtis, mažmeninę prekybą ir transporto paklausą.
Kai kurie ekonomistai jau dabar perspėja, kad Europos ekonomika išlieka itin trapi. Gamybos rodikliai daugelyje Europos valstybių vis dar balansuoja ties stagnacijos riba, o pramonės sektorius atsigauna daug lėčiau, nei buvo tikėtasi.
Todėl labai realu, kad po gana aktyvios vasaros metų pabaigoje rinka gali pereiti į gerokai lėtesnę fazę.
Ir tai logistikai būtų ypač sudėtinga kombinacija:
- trumpalaikiai pajėgumų šuoliai,
- staigūs kaštų pokyčiai,
- o po to – silpnesnė paklausa.
Logistika tampa ne transporto, o rizikos valdymo funkcija
Pastarųjų metų įvykiai kardinaliai pakeitė požiūrį į logistiką. Jeigu anksčiau daugeliui įmonių ji pirmiausia buvo transporto ir kaštų kontrolės funkcija, šiandien logistika tiesiogiai veikia verslo stabilumą, atsargų valdymą, klientų aptarnavimą ir net pinigų srautus.
Todėl šiandien rinkoje svarbu ne tik greitis ar kaina. Didžiausią vertę šiandien kuria tiksli prognozė, aiški komunikacija, lankstumas ir partneriai, kurie geba stabiliai dirbti net nestabilioje aplinkoje.
Būtent tai nuo rudens ir gali tapti svarbiausiu konkurenciniu pranašumu. Nes, kai geopolitinė įtampa auga, didžiausios problemos tiekimo grandinėse dažniausiai prasideda tada, kai rinka praranda galimybę prognozuoti. Jeigu geopolitinė situacija išliks įtempta, pasaulinės tiekimo grandinės dar kartą primins vieną labai svarbią taisyklę – didžiausios problemos dažniausiai prasideda tada, kai rinka nustoja tikėti, jog situacija yra tikrai kontroliuojama.
