Logistikos paslaugų pirkimas per pastaruosius dešimtmečius patyrė reikšmingų pokyčių. Iš tradicinio, kainą akcentuojančio modelio pereita prie lankstesnių ir labiau į rizikos eliminavimą orientuotų sprendimų. Globalizacijos, technologijų plėtros ir geopolitinių įvykių poveikis lėmė tiekimo grandinių sutrikimus, todėl įmonės privalo ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti stabilumą ir efektyvumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip anksčiau buvo perkamos logistikos paslaugos, kokie pokyčiai įvyko dėl dabartinių iššūkių ir kokias praktikas naudoja didelės organizacijos.
Kaip logistikos paslaugos buvo perkamos anksčiau?
Logistikos paslaugų pirkimai tradiciškai buvo orientuoti į stabilumą ir paprastumą. Anksčiau situacija rinkoje keisdavosi labai retai, kainos susvyruodavo tik piko sezonų metu, o tiekimo grandinių sutrūkinėjimai vykdavo labai retai. Tad įmonės, atlikdamos logistikos paslaugų pirkimus, dažniausiai vadovaudavosi viena iš žemiau pateikiamų pirkimo taktikų.
- Ilgalaikės sutartys. Dažniausiai įmonės sudarydavo ilgalaikes sutartis su vienu tiekėju, kuris užtikrindavo nuolatinį paslaugų tiekimą. Su pasirinktu tiekėju sutartys būdavo nutraukiamos tik tais atvejais, jei įvykdavo didelė klaida arba rimtas pokytis įmonės veikloje.
- Kaina, kaip pagrindinis kriterijus. Antra dažniausia pirkimų taktika, taikyta tuo metu, tikėtina, taikoma ir šiandien, kai logistikos paslaugų pirkimas vyksta apsiribojant kainų palyginimu. Pigiausia paslauga buvo laikoma geriausiu pasirinkimu, net jei tai kartais reiškė kompromisą dėl kokybės ar paslaugų pritaikymo specifiniams poreikiams.
- Tenderiavimas tarp keleto tiekėjų. Dar viena dažnai naudojama taktika, panaši į antrąją, tačiau įvestas patobulinimas, kuris eliminuoja rizikas, susijusias su paslaugų kokybe. Šios taktikos esmė – atrinkti siaurą paslaugų teikėjų ratą, atliekant mini tenderius tarp šios grupės dalyvių, tačiau tuo pat metu pasitikrinant ir kitus rinkos dalyvius.
Galėtume rasti ir daugiau logistinių paslaugų pirkimo modelių bei metodų, bet apsiribojome aptardami pagrindinius. Kiekvieno pasirinkto metodo efektyvumas priklauso nuo daugelio dedamųjų, tokių kaip perkančios įmonės padėties rinkoje, paslaugų tipo, įmonės veiklos modelio ir kt. Tačiau, neatliekant papildomų korekcijų, šios taktikos, valdant neapibrėžtumą rinkoje, nėra veiksmingos.
Kaip keitėsi logistinių paslaugų pirkimai?
Šiandien logistikos paslaugų pirkimai yra veikiami globalių iššūkių – tiekimo grandinių sutrikimų, geopolitinių konfliktų, tokių kaip karas Ukrainoje, aplinkosauginių reikalavimų ar stichinių nelaimių. Šie veiksniai pakeitė tiekimo grandinės valdymą ir privertė paslaugų pirkėjus atsigręžti į svarbiausius prioritetus, tai:
- Tiekėjų diversifikacija. Įmonės, kad sumažintų riziką, vis dažniau renkasi daugiau nei vieną tiekėją. Diversifikacija leidžia išvengti per didelės priklausomybės nuo vieno partnerio ir užtikrina tiekimo stabilumą netikėtumų atveju.
- Lankstesnės sutartys. Užuot sudariusios ilgalaikes sutartis, įmonės pradėjo pasirašinėti trumpesnės trukmės arba lanksčias sutartis, kurios leidžia greitai keisti paslaugų tiekėjus ar jų sąlygas.
- Atsargų kaupimas. Siekiant išvengti gamybos prastovų dėl tiekimo sutrikimų, daug organizacijų ėmė kaupti didesnes atsargas. Nors tai gali padidinti išlaidas (tokią situaciją stebėjome šių metų vasaros periodu), tai taip pat užtikrina veiklos tęstinumą.
- Regioninių tiekėjų paieška. Anksčiau dominavęs pigių paslaugų iš tolimųjų regionų (pvz., Azijos) pasirinkimas keičiasi. Dabar įmonės, siekdamos sutrumpinti tiekimo laiką ir sumažinti riziką, vis dažniau renkasi artimesnius tiekėjus, net jei tai kainuoja daugiau.
Gerosios pirkimų praktikos, taikomos didelėse organizacijose
Didelės organizacijos, tokios kaip „Unilever“ ar „Toyota“, dar labiau tobulina savo pirkimo praktikas, siekdamos užtikrinti, kad nenumatytų situacijų atveju jos galėtų lanksčiai ir greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją. Šios įmonės ypatingą dėmesį skiria:
- Tiekėjų vertinimui. Prieš sudarant sutartį, atliekamas išsamus tiekėjų patikimumo, finansinės būklės ir veiklos istorijos vertinimas. Tai padeda sumažinti riziką, susijusią su tiekėjų nemokumu, nesugebėjimu vykdyti įsipareigojimus ar prasta paslaugų kokybe.
- Partnerystei ir bendradarbiavimui. Vietoj tradicinio santykio tarp kliento ir tiekėjo įmonės kuria strategines partnerystes, kurios leidžia kartu spręsti problemas ir diegti inovacijas. Vis daugiau įmonių supranta, kad galios žaidimai ilguoju laikotarpiu neatneša apčiuopiamos naudos.
- Rizikos valdymo planavimui. Įmonės diegia tiekimo grandinės rizikos vertinimo modelius ir rengia planus, kaip elgtis sutrikimų atveju. Tai apima alternatyvių maršrutų ir tiekėjų paiešką.
- Tvarumo akcentavimui. Nors Lietuvoje tai dar nėra taikoma, tačiau daug užsienio organizacijų tvarumą įtraukia į savo strategiją. Tai apima tiekėjų atranką pagal jų ekologinius įsipareigojimus, pvz., perėjimą prie mažai emisijų generuojančių transporto priemonių.
Vis dėlto kaina, kaip vienas iš pagrindinių logistikos paslaugų pirkimo kriterijų, išlieka svarbi net ir didelėms organizacijoms. Tačiau skirtumas yra tas, kad tokios kompanijos, kaip „Unilever“ ar „Toyota“, naudoja sudėtingus analitinius įrankius ir metodikas, leidžiančias įvertinti kainos ir kokybės santykį.
Šie įrankiai padeda nustatyti, kokią kainos premiją galima mokėti už geresnę paslaugų kokybę, didesnį lankstumą ar ilgalaikį tiekėjo patikimumą. Pavyzdžiui, jei tiekėjas pasiūlo greitesnį transportavimą arba mažesnį poveikį aplinkai, organizacijos dažnai sutinka mokėti daugiau, nes tai ilguoju laikotarpiu sukuria didesnę vertę.
Be to, tokios įmonės savo sprendimus grindžia ne tik kainos dydžiu, bet ir strategine perspektyva – kaip pasirinktas tiekėjas prisideda prie bendrų organizacijos tikslų, tokių kaip atsparumas rizikai ar tvarumo užtikrinimas. Toks požiūris leidžia pasiekti ne tik trumpalaikį pelną, bet ir ilgalaikį konkurencinį pranašumą, kuris yra itin svarbus sparčiai besikeičiančiame verslo pasaulyje.
Kaip pasiruošti ateities pokyčiams?
Atsižvelgdamos į didėjančią geopolitinę įtampą, stichinių nelaimių dažnėjimą ir kitus nenuspėjamus veiksnius, organizacijos turi pasiruošti ateities pokyčiams, ypač logistikos paslaugų pirkimo srityje. Analitikai prognozuoja, kad pasaulis taps dar labiau neprognozuojamas, todėl įmonės privalo būti pasirengusios greitai ir efektyviai reaguoti į besikeičiančias sąlygas.
Lankstumo svarba
Lankstumas tiekimo grandinėje tampa esminiu veiksniu, leidžiančiu organizacijoms prisitaikyti prie netikėtų situacijų. Tai apima gebėjimą greitai keisti tiekėjus, maršrutus ar transportavimo būdus, siekiant užtikrinti nepertraukiamą prekių srautą. Pavyzdžiui, pandemijos metu daugelis įmonių turėjo perorientuoti savo tiekimo grandines, kad išvengtų sutrikimų.
Rizikos valdymo strategijos
Įmonės turėtų diegti išsamius rizikos valdymo planus, kurie apima galimų grėsmių identifikavimą, jų poveikio vertinimą ir veiksmų planų parengimą. Tai padeda sumažinti neigiamą netikėtų įvykių poveikį ir užtikrina veiklos tęstinumą. Pavyzdžiui, stichinių nelaimių atveju, turint alternatyvius tiekimo maršrutus ar sandėlius, galima išvengti didelių nuostolių.
Tiekėjų diversifikacija
Priklausomybė nuo vieno tiekėjo ar regiono gali būti rizikinga. Diversifikuodamos tiekėjus ir plėsdamos jų geografiją, įmonės sumažina riziką, susijusią su tiekimo sutrikimais. Tai leidžia greičiau prisitaikyti prie regioninių problemų, tokių kaip politiniai neramumai ar gamtinės katastrofos.
Tvarumo integravimas
Atsižvelgiant į klimato kaitą ir aplinkosaugos reikalavimus, tvarumas tampa svarbiu aspektu logistikos paslaugų pirkimuose. Siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir atitikti reguliavimo reikalavimus, įmonės turėtų rinktis tiekėjus, kurie laikosi aplinkosaugos standartų.
Nuolatinis mokymasis ir prisitaikymas
Verslo aplinka nuolat keičiasi, todėl organizacijos turi būti pasirengusios mokytis prisitaikyti. Tai apima darbuotojų mokymus, geriausių praktikų diegimą ir nuolatinį procesų tobulinimą. Pavyzdžiui, dalyvavimas tarptautiniuose forumuose ar seminaruose gali suteikti naujų patirčių ir idėjų.
Išvados
Logistikos paslaugų pirkimas nuo įprasto prioriteto kainai ir patogumui evoliucionavo iki kompleksinių sprendimų, kurie apima rizikos valdymą, lankstumą ir tvarumą. Šiandien geopolitiniai iššūkiai – karai ar pandemijos – išryškina būtinybę diegti geriausias praktikas, tokias kaip tiekėjų diversifikacija, ilgalaikių partnerysčių kūrimas ir atsparumo strategijų įgyvendinimas. Įmonės, kurios sugebės prisitaikyti prie šių pokyčių, ne tik išvengs sutrikimų, bet ir įgis konkurencinį pranašumą
